Nuo senų laikų buksmedis soduose naudojamas įvairiais tikslais, t. y. erdvei struktūruoti ir organizuoti, lankytojams daryti įtaką sode.

Iš tiesų visoje Europoje renesanso sodai pasižymėjo plačiu gyvatvorių naudojimu.

Kad buksmedžiai būtų sveiki, atkreipkite dėmesį į reguliarų laistymą, gerą drenažą ir kasmetinį tręšimą.

Ši rūšis yra viena svarbiausių to meto Portugalijos soduose. Tačiau pastaraisiais metais dėl bendro abiotinių veiksnių (dirvožemio ir klimato) ir biotinių veiksnių (kenkėjų ir ligų) poveikio daugelio Portugalijos sodų buksmedžių gyvatvorių sanitarinė būklė pablogėjo.

Psila

Buksmedžių kenkėjai

Boksmedis Psyllium

A Psylla buxi tai vabzdys, sukeliantis deformacijas ant augalų lapų ir viršūninių bei pažastinių ūglių. Žalsvi suaugėliai išsirita vėlyvą pavasarį, o patelės deda kiaušinėlius ant ūglių. Jie žiemoja kiaušinėlių pavidalu arba kaip ką tik išsiritusios nimfos.

Nimfos išsirita kitą pavasarį ir maitinasi lapais, sukeldamos jų susisukimą. Per metus susidaro tik viena karta. Nimfų kontrolę galima vykdyti naudojant vasarinius purškalus aliejiniais arba muilo pagrindo preparatais. Imfos kontroliuojamos patvirtintais insekticidais po jų pasirodymo.

Taip pat žr: Heucheros: suteikite savo sodui žalios spalvos atspalvį "Caterpillar" kalnakasys

Buksmedžio lapų mineris

Rūšys Monarthropalpus buxi Vabzdžiai išsirita pavasarį ir po kopuliacijos kiekviena patelė ant naujų lapų padeda apie 30 kiaušinėlių. Išsiritusios lervos rausia galerijas lapų viduje ir maitinasi sultimis.

Taip pat žr: Kiaulpienė - sveikatai palankus augalas

Lervos yra oranžinės, apie 3 mm ilgio, žiemoja ant lapų. Lervos apsivaisina anksti pavasarį. Kasmet susidaro tik viena karta, tačiau buksmedis yra visžalis medis, todėl žala gali būti daroma kelerius metus.

Vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje ant užpultų lapų atsiranda pūlinukų, kurie tampa geltonai rudi, o intensyvus puolimas gali sukelti ankstyvą lapų kritimą, o silpnesni augalai net žūti.

Šio vabzdžio kontrolė nėra paprasta, todėl reikėtų peržiūrėti tręšimą gausiomis azoto trąšomis. Imagas ir lervas galima kontroliuoti sisteminiais insekticidais, purškiant, kai jos pasirodo ir prieš dėjimą arba kai yra minose. Portugalijoje nėra patvirtintų insekticidų šiam kenkėjui kontroliuoti.

Erkės

Dėmėtoji dėžutinė erkė

Rūšys Eurytetranychus buxi tai dažniausias ant buksmedžio aptinkamas arachnidas. maži suaugėliai yra žalsvai gelsvi arba rausvi, o iš gelsvų kiaušinėlių lervos išsirita pavasarį, po žiemos miego, kiaušinėlių pavidalu ant lapų. vystydamosi jos maitinasi jaunų lapų plokštelėmis, čiulpia sultis ir įšvirkščia nuodingą sekretą, dėl kurio lapų paviršiuje atsiranda geltonų dėmių,Per metus susidaro viena karta.

Biologiniu požiūriu šio kenkėjo kontrolė vyksta dėl boružėlių plėšrumo. Cheminiu požiūriu, naudojant tirpalą, kurio pagrindą sudaro patvirtinti akaricidai, galima kontroliuoti populiacijas vasarą.

Miltligės ataka

Buksmedžių ligos

Buksmedžių pūkinė miltligė

Rūšys Cylindrocladium buxicola neseniai nustatyta Portugalijoje, dabar yra viena iš pagrindinių buksmedžių ligų.

Iš pradžių liga gali likti nepastebėta ir atpažįstama tik po stipraus defoliacijos. Ant lapų atsiranda rusvų dėmių su tamsesniais pakraščiais. Esant didelei drėgmei, apatinėje lapų pusėje galima pastebėti balkšvų sporų masę. Ant naujų ūglių gali atsirasti juodų juostų ir žievės įtrūkimų. Augalai, ypač daugiaudėl intensyvios defoliacijos jauni augalai gali žūti.

Norint kovoti su šiuo grybu, svarbu kontroliuoti didelę drėgmę, šešėliavimą ir prastą oro cirkuliaciją, nes tai yra palankios sąlygos grybui vystytis. be to, reikėtų išrauti ir sudeginti nudžiūvusius augalus, nupjauti sergančias šakas, pašalinti nukritusius lapus ir paviršinę dirvos dalį šalia sergančių augalų irgenėjimui naudojamus įrankius (naudokite baliklį).

Svarbu nepainioti simptomų, susijusių su C. buxicola su infekcijos sukeltais simptomais Volutella buxi .

Buksmedžio vėžys

Buksmedžio vėžys

Grybelis Volutella buxi gali paveikti visų rūšių buksmedžius, bet dažniausiai puola Buxus sempervirens cv. 'suffruticosa'.

Simptomatika labai plati. Ant lapų ir šakų pastebimas rausvas vaisiakūnis, o prieš pavasarinį vystymąsi užkrėstų šakų viršūnėlių lapai iš tamsiai žalių virsta bronziniais, o galiausiai - šiaudų geltonumo. Ligai progresuojant, lapai pasidaro vertikalūs ir priglunda prie šakų. Vieni akivaizdžiausių simptomų yra šieNorint išvengti šios ligos ir ją kontroliuoti, reikia genėti, kad būtų skatinama oro cirkuliacija ir šviesos skverbimasis. Pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, užkrėstas šakas reikia pašalinti ir nupjauti maždaug 10 cm žemiau sergančio audinio.pašalinti visus gyvatvorės viduje susikaupusius lapus ir šiukšles.

Šaknų puvinys

Šaknų puvinys

Ši liga priskiriama grybams, priklausantiems genčiai Phytophthora sp. kurie daugiausia puola Buxus sempervirens cv. 'suffruticosa', bet jau užregistruotas Buxus microphylla .

Liga paprastai prasideda ant vienos šakos ar augalo dalies ir palaipsniui plinta ant kitų šakų, kol pasiekia visą augalą. Užpultiems augalams būdingi simptomai: lapai būna banguoti, jų kraštai susisukę į vidų, o spalva iš tamsiai žalios tampa šiaudų spalvos. Defoliacijos nebūna.

Šaknys sumažėja ir patamsėja. Stiebai įgauna tamsų atspalvį, žievė pūva ir linkusi atsilupti, o pagrindinio stiebo žievė gali atsiskirti po žeme ir atidengti pakitusios spalvos audinius.

Norint kontroliuoti ligą, labai svarbu užtikrinti gerą dirvožemio drenažą, kad šaknų zona nebūtų veikiama drėgmės pertekliaus. Prasidėjus infekcijai, galima naudoti fungicidus, kurių pagrindą sudaro aliuminio fosetilas, nors jų rezultatai ir nėra perspektyvūs.

Lapų rūdys

Dėžučių lapų rūdys

Grybo sukeliama liga Puccinia buxi yra viena iš būdingiausių ligų Buxus sempervirens Pradiniame etape ant lapų susidaro mažos, netaisyklingų kontūrų oranžinės dėmelės, o joms vystantis tų pačių lapų apatinėje pusėje atsiranda tamsiai rudos, pūlingos pūslelės. Šios sporos peržiemoja ir užkrečia naujus lapus, kurie praranda natūralią spalvą, o dėmės įgauna tamsesnį atspalvį. Kai puolimas labai agresyvus, atsirandaankstyvas lapų kritimas.

Cheminė kontrolė gali būti vykdoma naudojant fungicidus, t. y. sierą. Todėl dabartinę buksmedžių gyvatvorių būklę lemia keletas veiksnių, kurie vidutinės trukmės laikotarpiu gali lemti šių egzempliorių nykimą ir kurie paprastai susiję su įvairių kenkėjų ir (arba) ligų, kurias reikia laiku kontroliuoti, bendru, o kartais ir pavieniu poveikiu.

Nuotraukos: Rui Tujeira