Melionas yra vienmetė žolinė rūšis, turinti vertikalią šaknų sistemą, kurios pagrindinė šaknis gali siekti 1 m gylį, nors didžioji dalis šaknų yra viršutiniuose 30-40 cm dirvožemio sluoksniuose.

Antžeminė augalų dalis yra polimorfinė. Stiebai yra žoliniai, dėl turimų ūglių jie gali būti liemeniniai arba laipiojantys. Melionų ūgliai yra įsiterpę tiesiai į stiebo mazgus ir nėra šakoti. Melionų stiebai yra beveik apskrito skerspjūvio, priešingai nei agurkų ir arbūzų, kurie yra kampuoti. Jų lapai yra ištisiniai, nupjauti,su 3-7 skiltelėmis, plaukuotas.

Priklauso genčiai Cucumis viena didžiausių šeimos, kuriai priklauso 34 rūšys, įskaitant agurkus (C. Sativus ).

Kultūros kilmė ir istorija

Melionai kilę iš Centrinės Afrikos, o antriniai įvairovės centrai yra kituose regionuose. Turkija, Saudo Arabija, Iranas, Afganistanas, pietų Rusija, Indija, Kinija ir net Pirėnų pusiasalis yra svarbūs šios rūšies įvairovės centrai.

Iš savo kilmės centro melionas paplito Artimuosiuose Rytuose ir Vidurinėje Azijoje. Pirmieji melionų prijaukinimo įrašai yra iš Egipto ir datuojami 2000-2700 m. pr. m. e. 2000 m. pr. m. e. melionai buvo auginami Mesopotamijoje, o 1000 m. pr. m. e. - Irane ir Indijoje. Pirmieji prijaukinti ir pradėti auginti melionai buvo rūgštūs, nearomatiniai vaisiai, panašūs įpvz. Conomon .

Melionus į Europą atvežė romėnai, tačiau jie ne itin vertino šį vaisių. Viduramžių mityboje visoje Europoje, išskyrus Pirėnų pusiasalį, kur juos įvežė ir išlaikė arabai, jų nebūtų buvę. XV a. iš Armėnijos į popiežiškąją Kantalupės valstybę netoli Romos atvežta meliono rūšis paplito visoje Europoje.pirmą kartą į Ameriką atvežė Kolumbas (XV a.), o į Kaliforniją ispanai ją atvežė jau XVII a. pabaigoje.

XX a. šeštajame dešimtmetyje Europoje laikytas prabangos preke, melionų auginimas ir vartojimas nuo XX a. septintojo dešimtmečio labai išsiplėtė dėl patobulintų auginimo technologijų ir naujų veislių atsiradimo.

Naudojimas ir savybės

Vakarų šalyse melionai vertinami dėl savo saldumo ir aromato, todėl dažniausiai valgomi švieži. Vaisių sudėtis labai priklauso nuo konkrečios veislės. Juose gausu cukrų, vitaminų, vandens ir mineralinių druskų, mažai riebalų ir baltymų.

Kituose regionuose atrenkamos veislės, kurių nesubrendę vaisiai valgomi žali salotose (Magrebas, Turkija, Indija) arba konservuojami sūryme ar rūgščiame marinate (Rytai).

Gamybos statistiniai duomenys

Pasaulinė melionų gamyba vyksta tarp 50º šiaurės platumos ir 30º pietų platumos. Azijos šalys pagamina apie 70 % visos produkcijos. Europoje pagaminama 12 % visos pasaulinės produkcijos, o pagrindiniai gamintojai yra Ispanija, Italija, Rumunija, Prancūzija ir Graikija. Europos Sąjungoje melionai beveik išimtinai gaminami Viduržemio jūros šalyse, o šiaurinės šalys importuojaMagrebo šalys - Marokas, Tunisas ir Alžyras - yra svarbūs gamintojai.

Portugalijoje ši kultūra užima daugiau kaip 3 700 ha plotą. Atvirame ore ji daugiausia auginama Ribatežo ir Alentežo regionuose, o šiltnamiuose - Algarvėje ir vakaruose. Portugalijoje yra didelis šio produkto deficitas, todėl ji importuoja didelius jo kiekius, daugiausia iš Ispanijos.